Pirtininkai kalba · Mitai
Ar žinote kokių nors mitų apie pirtį, kurie iš tikrųjų nėra tiesa?
2026 spal. 28d

Oi, daug, daug...

Mitų apie pirtį yra daug. Pradžiai pakaks ir dešimties.
1. Vantos rišamos iki Joninių. Visiškas klasikinis mitas. Paprastai iki Joninių augalai dar nebūna pasiekę pakankamos brandos, kad tiktų džiovinti. Beržo vantos džiovinimui rišamos po Joninių, liepos mėnesį – iki Žolinės, o ąžuolo – nuo Žolinės. Ne džiovinimui, o naudojimui pirtyje vantas galima rišti beveik bet kada.
Vienas dzūkelis kartą gudriai paklausė: „Ar žinai, kodėl vantos iki šv. Jono? O todėl, kad dar nei grybų, nei uogų nėr.“
2. Pirtis, kurioje pilama vandens ant akmenų, yra rusiška. Senas mitas, atėjęs iš gūdžiojo sovietmečio, kai buvo manoma, kad suomiškoje pirtyje garas nepilamas, o rusiškoje – pilamas. Vanduo ant akmenų pilamas visų tautų pirtyse (išskyrus hamamą), net ir saunoje.
Jei nenorite pasirodyti neišmanančiais, niekada pirtininkui nesakykite termino „rusiška pirtis“. Apskritai išbraukite jį iš savo žodyno.
3. Negalima varstyti garinės durų, nes išleisi šilumą. Niekuo nepaaiškinamas teiginys. Tiesa tokia: jei pirties krosnis gerai iškūrenta, akmenys įkaitę, o sienos taip pat sušilusios, galime drąsiai išleisti visą šilumą, išvėdinti ir atvėsinti garinę. Tereikės užpilti garo, ir viskas bus kaip buvę.
4. Pirtyje sėdima ant laktų. Pirtis – ne vištidė. Joje ne laktos, o plautai. Plautus pirmą kartą paminėjo Simonas Daukantas savo veikale „Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“ (1854 m.). Dalyse Aukštaitijos ir Rytų Lietuvos terminas „palai“ buvo vartojamas ir iki šiol tebevartojamas.
Kartą vienoje vyrų pirtyje neapsikentęs paklausiau: „Kuo šiandien renkatės būti – vištomis ar gaidžiais?“ Taip vyrai ir išmoko teisingą terminą.
5. Vaikams į pirtį negalima. Galima. Nuo pat pirmos gimimo dienos. Lietuviškoje pirtyje gimdydavo. Pirties mikroklimatas labai artimas motinos įsčioms. Žinoma, turime nepamiršti, kad vaiko kūno plotas mažesnis nei suaugusiojo, todėl vaikas gali persikaitinti greičiau. Kūdikiui parenkamas kitoks režimas, tačiau teiginys, kad į pirtį vaikams negalima, kyla iš neišmanymo.
Išvėdinkite pirtį, kad joje būtų maloniai šilta ir drėgna. Kūdikį galima ir pavanoti: ištraukę šakelę iš vantos, švelniai ja paglostykite.
Kol vaikas dar neištveria suaugusiesiems įprasto karščio, ant grindų paruoškite vonelę su malonios temperatūros vandeniu ir keletą mažylio mėgstamiausių žaisliukų. O kad vaikas jaustųsi visiškai saugus, šalia turi būti mama.
6. Pirtyje reikia išbūti kuo ilgiau. Netiesa. Minėjau, kad visi esame skirtingi. Teisus tas, kuriam užtenka dviejų minučių, teisus ir tas, kuriam reikia penkiolikos.
7. Vanoti reikia stipriai, kuo stipriau. Jei jums patinka save bausti, gal tuomet geriau eiti keliais aplink Arkikatedrą ir spygliuota viela sau per nugarą. Jei stipriai trankysite žmogų vanta, liks žymių, kraujosruvų, įbrėžimų. Pirtis ir vanotojas neturi pakenkti.
Stiprų vanojimą mums paliko pirties „žinovai“, pavyzdžiui, dėdė Juozas, per giminės balius periantis visus iš eilės. Buvo tikras atvejis, kai po tokio vanojimo žmogelis naktį turėjo vežtis žmoną į pirtį ir įrodyti, kad žymės ant nugaros tikrai nuo vantų, o ne nuo meilužės nagų...
8. Plautai turi būti kelių aukštų. Ir vėl netiesa. Naudojant vieno aukšto plautą, vanojamą žmogų nesunku labai stipriai pakaitinti. Teiginys, kad kelių aukštų plautai geriau tinka skirtingiems karščio poreikiams, nėra niekuo pagrįstas, išskyrus elementariąją fiziką. Tokie plautai – puiki išeitis viešosiose pirtyse, kur vienu metu reikia sutalpinti daugiau pirties lankytojų. Lietuviškoje pirtyje pakanka vieno aukšto plauto.
9. Karščiuojant būtina eiti į pirtį, kad išvarytum ligą. Griežtai ne. Pirtis nėra universalus vaistas, o tik priedas prie sveikatinimosi ir sveiko gyvenimo būdo. Būnant pirtyje karščiuojant širdžiai ir organizmui tenka didžiulė apkrova. Tuo metu būtinas vėsinimas, o ne kaitinimas.
Bet jei tik pajutote simptomus, pirmyn į pirtį, gerai išsivanokite, neatšalkite ir kitą dieną pasitiksite su naujomis jėgomis.
10. Į pirtį reikia eiti sočiai pavalgius, kad užtektų jėgų, o pirties metu – nė kąsnio. Abu mitai neteisingi. Sočiai pavalgyti patartina likus 3 valandoms, mažiausiai – 2 valandoms iki pirties pradžios. Pirties metu taip pat nereikia badauti, bet ir nereikia nukrauti stalo maistu. Visada gerai turėti vaisių, sūrio. Energiją puikiai atstato sūdyti lašiniai ar šaltai rūkyta šoninė – visa tai, kas lengvai virškinama. Pirties metu pakanka lengvai užkandžiauti, neprisikemšant pilvo.
Pats laikas į pirtį
Raskite pirtį netoliese ir išsirinkite laiką - o pirties ritualą tegul praveda pirtininkas.